Kas yra atviri duomenys?

Šis vadovėlis yra apie atvirus duomenis, tačiau kas tai yra? Kas padaro duomenis atvirus, ir apie kokios rūšies duomenis kalbame?

Ką reiškia atvira?

Šis vadovėlis yra apie atvirus duomenis, tačiau kas tai yra? Šio vadovėlio ribose mes naudojamės Atvirumo apibrėžimu_:

Atviri duomenys - tai duomenys, kuriuos bet kas gali laisvai panaudoti, pakartotinai panaudoti ir platinami, daugių daugiausia patenkindamas reikalavimą nurodyti duomenų šaltinį ir reikalavimą pakartotinai naudoti duomenis tik tomis pačiomis sąlygomis.

Pilnas atvirumo apibrėžimas_ detaliai aprašo, ką tai reiškia. Svarbiausi dalykai yra šie:

• Prieinamumas ir prieiga: duomenys turi būti prieinami pilnais rinkiniais ir ne brangiau, nei kainuoja juos pateikti. Geriausia - jei duomenis galima atsisiųsti internetu. Duomenys taip pat turi būti pateikiami patogiu ir redaguojamu formatu.
• Pakartotinis panaudojimas (pernaudojimas) ir platinimas: duomenys turi būti pateikti taip, kad leistų pakartotinį panaudojimą ir platinimą iskaitant ir duomenų, sujungtų su kitais duomenimis, panaudojimą ir platinimą.
• Visuotinis dalyvavimas: visi turi turėti galimybę naudoti, pakartotinai panaudoti ir platinti informaciją - neturi būti prieigos prie duomenų diskriminavimo jokiems asmenims ar jų grupėmis. Pavyzdžiui, neturi būti “nekomercinių” apribojimų, trukdančių naudoti duomenis komerciniais tikslais, taip pat neturi būti reikalavimų naudoti duomenis tik tam tikrais tikslais (pavyzdžiui, tik akademiniais).

Jei jums įdomu, kodėl taip svarbu aiškiai apsibrėžti, ką reiškia atvirumas ir kodėl šis apibrėžimas naudojamas, tai paprastas atsakymas yra: interoperabilumas.

Interoperabilumas suprantamas kaip įvairių organizacijų ir sistemų sugebėjimas veikti (dirbti) kartu. Šiuo atveju kalbame apie sugebėjimą sujungti skirtingus duomenų rinkinius.

Interoperabilumas svarbus todėl, kad leidžia kartu veikti skirtingiems komponentams. Galimybė skaidyti komponentais ir tuos komponentus jungti svarbi konstruojant dideles ir sudėtingas sistemas. Be interoperabilumo tai tampa beveik neįmanoma - tą parodo ir žinomiausia Babilono bokšto legenda, kurioje nesugebėjimas komunikuoti baigėsi visišku bokšto statybos žlugimu.

Duomenų požiūriu, susiduriame su panašia problema. Esminė duomenų (ar kodo) idėja yra ta, kad vienas “atviros” medžiagos gabalas gali būti laisvai sujungiamas su kitu “atviros” medžiagos gabalu. Toks interoperabilumas yra būtinas: norint pasiekti didžiausią praktinę “atvirumo” naudą, reikia sudaryti galimybę kombinuoti skirtingus duomenų rinkinius, tokiu būdu leidžiant sukurti daugiau ir geresnių produktų bei paslaugų (ši nauda detaliau aptariama skyriuje “Kodėl reikia atvirų duomenų”).

Aiškiai apibrėžus atvirumą, užtikrinama, kad jei turite du skirtingus duomenų rinkinius iš dviejų skirtingų šaltinių, jūs galėsite juos sukombinuoti tarpusavyje. Užtikrinama, kad išvengsime “Babilono bokšto”: daugybės duomenų rinkinių, kurie tarpusavyje nesuderinami ir negali būti sujungti į vieną didelę sistemą, kurioje ir būtų didžiausia vertė.

Apie kokius duomenis kalbame?

Jau matėte pavyzdžių, kokio tipo duomenys gali tapti atvirais - ir dar daugiau pavyzdžių pamatysite žemiau. Tačiau čia bus naudinga trumpai paminėti, kokios duomenų rūšys yra arba gali būti atviros - ir, kas taip pat svarbu, kokios negali būti atviros.

Svarbiausia - atveriant duomenis, fokusuotis į nuasmenintus duomenis, tai yra, tokius, kurie nesuteikia jokios informacijos apie konkrečius asmenis.

Kai kurių rūšių valstybinė informacija taip pat gali būti neskelbiama dėl valstybės saugumo.