Kokios intelektinės nuosavybės teisės galioja duomenų bazėms

Kai kalbame apie duomenis (duomenų bazes) reikia skirti duomenų bazės turinį ir struktūrą (kalbant apie duomenis turime omenyje duomenų bazės turinį). Struktūrą sudaro laukų pavadinimai, duomenų modelis - laukų pavadinimų organizacija ir jų tarpusavio ryšiai.

Daugelyje jurisdikcijų, tikėtina, struktūriniai duomenų bazių elementai bus apsaugoti autorinėmis teisėmis (tai priklauso nuo tam tikro “kūrybiškumo” lygio, panaudoti kuriant struktūrą).

Šiaip ar taip, mus domina būtent duomenys. Kalbėdami apie “duomenis” turime būti atsargūs, kadangi šis žodis ne visai tikslus: “duomenys” gali reikšti kelis skirtingus vienetus arba vieną (pavyzdžiui, bibliografinis įrašas, koordinatės, ir t.t.), “duomenys” gali reikšti didelį rinkinį (pavyzdžiui, visą duomenų bazės turinį). Kad išvengtume daugiaprasmiškumo, terminą “turinys” rezervuosime individualiems duomenų vienetams, o terminas “duomenys” reikš visą rinkinį.

Teisinė situacija su duomenimis, skirtingai nei su tokia medžiaga kaip tekstas, muzika ar filmai, yra labai skirtinga įvairiose šalyse. Tačiau dauguma šalių yra užtikrinusios kai kurias teises į duomenis (kaip rinkinį).

Skirtumas tarp duomenų bazės “turinio” ir viso duomenų rinkinio gali būti labai svarbus, nes jokia teisinė bazė nesuteikia monopolinių teisių į atskirus faktus (“turinį”), net jei ji gali suteikti teises į visą duomenų rinkinį. Pavyzdžiui, įsivaizduokite paprastą duomenų bazę, kurioje įvesta įvairių medžiagų tirpimo temperatūros informacija. Net jei visa duomenų bazė saugoma įstatymo ir niekas neturi teisės prie jos prieiti, naudoti ar platinti be leidimo, tai vis tiek neatimtų teisės jums konstatuoti faktą, kad medžiaga Y tirpsta temperatūroje Z.

Apsaugos formos yra dviejų pagrindinių rūšių:

• Copyright for compilations
• Sui generis principas renkant duomenis

Mes jau pabrėžėme, kad nėra visiems vienodų taisyklių ir kad situacija priklauso nuo konkrečios šalies jurisdikcijos. Taigi, mes nagrinėjame šalį po šalies, detalizuodami, kurios priemonės naudojamos konkrečioje jurisdikcijoje.

Galiausiai, turėtume pažymėti, kad nesant jokios teisinės apsaugos, daugelis (uždarų) duomenų bazių tiekėjų gali naudoti paprasčiausią sutartį, turinčią salygų, draudžiančių pažeisti prieigos-kontrolės mechanizmus, taip pasiekdami rezultatų, panašių į nuosavybinių teisių apsaugą. Pavyzdžiui, jei X yra citatų duomenų bazės tiekėjas, jis gali sudaryti bet kokį nuostatų rinkinį tokiu būdu:

(a) Requiring users to login with a password (b) Paskyros ir slaptažodžio suteikimas vartotojui tik tuo atveju, jei vartotojas sutinka su tam tikromis sąlygomis

Daugiau apie įvairius jurisdikcijos atvejus galite paskaityti Gide į atvirų duomenų licencijavimą_.